Kalėdos - tai amžinybe virstanti akimirka, kuomet iš seno gimsta nauja, kuomet prasiveria anapusinio pasaulio vartai, ir galime sustoti ties praeitį ir ateitį, mirtį ir gyvenimą skiriančia riba. Šiandien suvokti šios nakties virsmą, gali padėti senųjų baltų apeigų atgarsiai, pasiekę mus papročių ir tradicijų forma.

Viduržiemis - Jaunas mėnulis krikštija naujousius metus, meška verčiasi ant šono. Jautmalkės gamtos centras taip pat kviečia nesnausti - pavaikščioti baltais takais, pasekti miško gyventojų pėdsakais, pailsėti troboje liejant vaško žvakes.

Šiandien visus buities daiktus nusiperkame parduotuvėje, tad sunkiai įsivaizduojame, kaip jie seniau buvo gaminami rankomis. Jautmalkės gamtos centre galima pasimokyti austi staklėmis, įvairiais būdais vyti, pinti juosteles, velti veltinius, susipažinti su kalvio bei puodžiaus amatais

Seniau 6 / 8-mečiai kaimo vaikai viščiukus bei žąsiukus saugodavo nuo varnų, o dešimtmečiai, išmainę rykštes į botagus, jau ganydavo gyvulius. Piemenėliai sumanydavo visokiausių pramogų. Apie jas vaikai daug sužino grodami senoviniais piemenų instrumentais, žaisdami jų tradicinius žaidimus ir skanaudami lauže išsikepto kugelio.

Jautmalkės pievose gausu naudingų augalų, iš kurių verta gaminti salotas, virti arbatą arba sriubą. Kaimo žolininkės pasakytų, kad beveik kiekvienas augalėlis turi kokią nors galią ir žmogui padeda.