XV a. turtingesnių bajorų sodyboms atsiskyrus nuo gy- venviečių, Lietuvoje susiformavo dvarai. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pačių seniausių. Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmą kartą paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius (Jawgielowicz) dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. 

Archeologiniai tyrimai atskleidė, kad žmonės ant šios balno formos  kalvos gyveno jau I-ame tūkstantmetyje prieš Kristų.  Piliakalnio gyvenvietę iš trijų pusių supo pel- kės. Tik pietvakariuose į ją  vedė siaura sausumos juosta.

Balti Kurtuvėnų bažnyčios bokštai kyla į 50 metrų aukštį. Statinio architektūroje  suderinti vėlyvojo baroko ir anks- tyvojo klasicizmo elementai. Bažnyčios interjeras dvelkia klasicizmo santūrumu, tačiau jame galima įžvelgti ir vėlyvojo baroko bei neogotikos estetinių elementų.

Pirmoji mokykla Kurtuvėnuose duris atvėrė 1804 m. Ją išlai kė parapija. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad  1827 m toje mokykloje 15 berniukų ir 8 mergaitės mokėsi skaityti, rašyti, skaičiuoti ir katekizmo. 1920 m. šiaurinėje miestelio dalyje pradėta statyti pirmoji valstybinė mokykla Šiaulių apskrityje. 

Girnikų arba Šikšto kalnas tituluojamas aukščiausiu Šiaulių rajone. Jis iškilęs beveik 183 m virš jūros lygio, o papėdę ir viršūnę skiria 40 m. Pagal geomorfologinę kilmę Girnikų kalnas yra keimas, susiformavęs paskutiniame Lietuvos apledėjimo laikotarpyje.