Užsakymų krepšelis 0

Regioninis parkas

Kurtuvėnų regioninis parkas (KRP) įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Rytų Žemaitijos kalvyno kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą, kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Parko teritorija užima 17 tūkst. hektarų plotą Šiaulių bei Kelmės rajonuose, joje nuolat gyvena apie 1200 žmonių, aptinkama apie 900 rūšių augalų.

Kurtuvėnų regioninio parko žemėlapis

  • Aplankykite mus:
    Darbo dienomis 11.00 - 17.00 val.
    Savaitgaliais 11.00 - 18.00 val. 

    (vasaros sezonu nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.)

    Žiemos sezonu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. savaitgaliais nedirbame

  • Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT-80223 Šiaulių r.
  • 55°49'35.91"N 23°2'54.79"E Žiūrėti žemėlapyje
  • +370 41 370 333, +370 618 29964
  • info@kurtuva.lt

Jūsų laukia:

  • Vaizdingas kraštovaizdis Vaizdingas kraštovaizdis
  • Nemokamas lankymas Nemokamas lankymas
  • Poilsis gamtoje Poilsis gamtoje

Įgyvendintas projektas

Kurtuvėnų regioniniame parke įvykdytas dar vienas projektas pagal 2007-2013 m. Latvijos – Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto „Informacinės technologijos geresniam pasienio regionų pasiekiamumui“ (angl. ICT for better accessibility in sustainable border regions), Nr. LLV-389 tikslas – padidinti pasienio regionų patrauklumą turistams, diegiant informacines technologijas. 
Įgyvendinto projekto rezultatai: pastatyti 3 informaciniai stendai šalia didžiausių automobilių stovėjimo aikštelių; įrengta 10 lentelių su QR kodais; įrengtas belaidžio interneto prieigos taškas bei infoterminalas šalia Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro; sukurta mobilioji aplikacija išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams; atnaujinta oficiali parko direkcijos bei sukurta nauja, lankytojams patraukli, interneto svetainės.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija įvykdo šį projektą kartu su dar 7 partneriais. Vadovaujantis partneris – Šiaulių regioninės plėtros agentūra. Projekto partneriai: Gražutės regioninis parkas (LT), Biržų regioninis parkas (LT), Zarasų turizmo informacijos centras (LT), Latvijos Aplinkos apsaugos agentūra (LV), Kraslavos savivaldybė (LV) ir Dvietės slėnio seniūnijų asociacija (LV). 
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (14 mėn.). Bendras projekto biudžetas 362698,42 EUR. Kurtuvėnų regioninio parko projekto biudžetas – 50205 EUR.

Gamta

KRP plyti Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje, apimdamas visą Dubysos slėnis nuo ištakų iki santakos su Šventupiu. Šiaurės–pietų kryptimi driekiasi kloniais ir ežerų duburiais atskirti 3 kalvagūbriai.  Juos puošia stačiašlaitės kalvos, raguvynai, upių slėniai, žemyninės kopos, ozų labirintai, ledynmečio smegduobės. Daugiau kaip 80 proc. KRP teritorijos tenka miškams. Pagal miškingumą tai – trečias regioninis parkas Lietuvoje.

Tarp miškų telkšo trys dešimtys nedidelių ežerų, sruvena dvi dešimtys upokšnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia pat gyvena žuvimis mintantys žvėrys bei paukščiai – ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai. Vakarinėje KRP dalyje yra vilkų ir baltųjų kiškių, Kurtuvėnų dvaro parke – kelių rūšių šikšnosparnių.

KRP lankytojai gali pamatyti nemažai gamtos paveldo objektų: įspūdingų medžių, riedulių, reljefo formų. Stebuklingomis versmėmis garsėja didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Vertingiausi gamtos kompleksai saugomi draustiniuose, europinės svarbos teritorijose (Natura 2000) ir kertinėse miško buveinėse. 

Kultūra

Piliakalniai, alkakalniai ir milžinkapiai liudija, kad šiose vietose žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Viduramžiais teritorija tarp Ventos ir Dubysos upių priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei. Kurtuvėnų dvaras kelis šimtmečius buvo krašto ekonominis bei kultūrinis centras.  XIX a. pabaigoje Kurtuvėnų apylinkėmis ėjo knygnešių keliai, XX a. pradžioje lietuvių tautą Bubiuose žadino istorinės Šiaulių gegužinės. 

Kurtuvėnų apylinkės priskiriamos Rytų Žemaitijos etnografiniam regionui. Seniesiems vietos gyventojams, kalbantiems pietų žemaičių (dūnininkų) tarme, būdinga savita pasaulėjauta, kurioje atsispindi šimtmečių atmintis. Kurtuvėnų Užgavėnės pripažintos viena gyvybingiausių bei autentiškiausių tradicinių švenčių Lietuvoje.

Kraštovaizdyje vyrauja vienkiemiai ir padriki kaimai. Yra išlikusių dvarų sodybų fragmentų, vandens malūnų. Tarp pusšimčio KRP nekilnojamo kultūros paveldo objektų – unikalaus XIX a. technikos paminklo – Ventos-Dubysos perkaso – liekanos. 

Poilsis ir Turizmas

Pažintis su KRP prasideda buvusioje Kurtuvėnų dvaro sodyboje, kur įsikūrusi regioninio parko direkcija, lankytojų centras. Poilsiautojams skirtos rekreacinės zonos, prie Geluvos, Pašvinio, Bijotės ežerų ir Dubysos upės numatytos vietos renginiams. Sodyboje, pastatytoje ir įrengtoje pagal senąsias žemaičių tradicijas, veikia Jautmalkės gamtos centras, supažindinantis su krašto gamta, senaisiais amatais bei tradicijomis.

Gražiausius parko kampelius patogu apžiūrėti keliaujant automobilių bei dviračių trasa. Pėstiesiems įrengti Juodlės, Jautmalkės ir Vainagių pažintiniai gamtos takai. Regioninio par­ko ežerai vilioja žvejus, o miškų takai – orientavimosi sporto mėgėjus. Žie­mą kal­vas ap­raiz­go sli­di­nė­ji­mo tra­sos. KRP direkcijos jojimo paslaugų centras – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur vystomas ir profesionalus žirginis sportas, ir žirginis turizmas. Organizuojamos jojimo trikovės ir ištvermės varžybos, žygiai žirgais, pažintinės–mokomosios programos, jojimo stovyklos.

Regioninio parko lankytojai gali apsistoti kai­mo tu­riz­mo so­dy­bose, sto­vyk­lavie­tė­se. Buvusio Kurtuvėnų dvaro sode įrengtas kempingas.

Skaityti plačiau